pralubė

×pralubė̃ (sl.) sf. (3^b) Lz eketė: Vilkas nuskrido pas upę, inkišo uodegą pralubėn ir laukia, kada jam žuvis an uodegos priskars (ps.) Dv. Vyrai, moterys, vilkas prãlubę ažukišė! Dv.